Prieš rungtynes su „Vilniaus kolegija“ visada būna pradžioje du klaustukai. Pirmas – kokią sudėtį turės studentai ir ką jie pasiūlys taktiškai. O antras – kas palygint tokiu ankstyvu metu ateis iš mūsų.

Sudėtinga kažką „skautinti“ ir susiplanuoti iš anksto. Surinkome, tą ką surinkome, vyrai atėjo motyvuoti, o tai – yra svarbiausia.

Vakar studentai stipriai spaudėsi po krepšiu, prisibijodami Gedimino Povilausko, o mūsų tolimi metimai sunkiai krito, todėl niekaip negalėjome atitrūkti. Iš kitos pusės prastai dirbom su Mantu Šerkšnu. Tiksliau nedirbom visai, o leidom jam žaisti savo krepšinį.

Kai kurie žaidėjai vis dar privengia fizinio kontakto, pasistumdymų, bet jei mes norim kelti kartelę, turim šioje vietoje keistis. Antrame kėlinuke užteko momentinės bangos, kai po didesnio susikaupimo po savo krepšiu, išėjom į greitas atakas ir atitrūkom dviženkle persvara.

Po didžiosios pertraukos buvom teisingame ritme, susikurdavome gerus momentus, tad vyrukai po eilės įtemptų rungtynių ir spaudimo pagaliau galėjo pasimėgauti lengvesniu scenarijum. Su gera psichologine nuotaika žengsime į sudėtingą savaitgalį RKL A, o tai šiai dienai yra svarbiausia.