Su „Brexit“ komanda turim ilgą tarpusavio istoriją nuo tų laikų, kai jie dar buvo „Barclays“ – nuo 2012 metų kartu žaidėm IT lygoje, o šiemet kartu atėjom į D2. Pasižiūrėjau į sudėtis – ir pas mus, ir pas juos yra po porą veteranų, dalyvavusių dar 2012 metų dvikovose. Kažkada jie lupdavo mus ganėtinai negailestingai ir didžiuliais skirtumais, todėl visai malonu, kad jau antrą kartą iš eilės pavyksta šią komandą įveikti.

Šiemet jų pagrindinė jėga – priekinė linija, todėl ruošėmės sunkiai kovai. Sunku buvo dar ir dėl to, kad mūsų komandoje dėl įvairių priežasčių negalėjo žaisti net trys galintys padėti po krepšiu žmonės, o susirinkom tik septyniese. Bet rungtynes pradėjom labai gerai ir kovingai – iš karto užspaudėm jų gynėjus, perėmėm keletą kamuolių ir jau per pirmą kėlinį susikrovėm solidžią persvarą.

Vėliau jie žaidimą išlygino, bet kibi mūsų gynyba ir sėkmingas žaidimas greitame puolime neleido jiems priartėti. Ir mūsų lyderis Edgaras kaip visada buvo nelabai sustabdomas puolant, vėl sumetė daugiau nei pusę mūsų taškų, bet šį kartą dar svarbiau buvo tai, kad visi aikštelėje buvę žaidėjai neleido savo žaidimo žaisti varžovams. O pats linksmiausias faktas yra tas, kad gerokai nusileisdami varžovams ūgiu ir jėga po krepšiu, sugebėjome laimėti kovą dėl atšokusių kamuolių. Žodžiu, kompensavom savo nevykusį tritaškių pataikymą daugybe kitų dalykų ir iškovojom labai „skanią“ pergalę.