Mūsų treneris stažuojasi aukščiausio lygio Eurolygos seminaruose, ruošia video peržiūras moksleiviams ir NKL lygai. Savo terminologiją bando pritaikyti ir mums – „shell defence“, „blue“, trapinimai, popinimai, boxoutinimai...

Mes paprasti – mūsų laikais „Žalgiris“ žaidė Halėje, o „Rytas“ vadinosi „Statyba“ ir tokių terminų nebuvo.  Pridėjus dar ir kuklumą, po kiekvieno trenerio „gynyboj darom shell” šuktėlėjimo, žaidėjai palinksi galva nors nieko nesupranta.

Ir taip grįžtam į chaosą – pirmam kėlinuke praleidom net 22 taškus. Matyt per pertraukėlę treneris pažiūrėjo į mūsų pasus, padėjo krepšinio lentą į šoną ir davė užduotį „keisti visur visada ir viską”.

O tai jau skambėjo panašiau į lietuvių kalbą. Su tokia užduotim susitvarkyti pavyko, tad antroje rungtynių pusėje praleidom tik 9 ir 12 taškų.

Manau, pamoką išmokom.  Turėsim treniruotę, kurioje be metimų į krepšį bus ir krepšinio žodyno praplėtimo valandėlė.

Atskira padėka sirgaliams, kurie renkasi ir palaiko mus nuo pat sezono pradžios. Smagu žaisti tokioje atmosferoje.

Taip pat atskiros pagarbos verti ir varžovai – seniai bežaidėm su tokia agresyvia, disciplinuota, bet ne grubia komanda. Po kietos pražangos ar varžovo pargriovimo, visuomet ištiesiama ranka arba atsiprašoma. Tokie gestai sportą daro malonesniu akiai.