Sostinės krepšinio lygoje (GEALAN-SKL) prasideda pats karščiausias metas. Temperatūrai kylant lauke, SKL ji kyla aikštėse, kur netrukus prasidės atkrintamųjų etapas. Jį šiemet fantastišku būdu pasiekė F lygos triukšmadariai „Oaks-3-Tirola“, kurie atskleidžia ir netikėtą pergalių receptą.

Įpusėjus sezonui net ir patys komandos žaidėjai nelabai tikėjosi, kad atkrintamosiose šįkart pavyks žaisti. Tačiau reguliarųjį sezoną komanda baigė penkiomis pergalėmis iš eilės, paskutinėse rungtynėse per pratęsimą pataikė lemiamą tritaškį, aplenkė tiesioginius varžovus ir lentelėje finišavo 7 vietoje.

Kaip komanda gali taip staigiai pasikeisti? Kaip kone viską pralaimintis kolektyvas staiga tampa sunkiai įveikiamas tiems varžovams, prieš kuriuos visai neseniai patys neturėjo šansų?

„Oaks-3-Tirola“ turi atsakymą. Pokalbyje su SKL.lt, komandai atstovavo jos senbūvis ir vienas simbolių Arnoldas Norgėla, kuris atskleidžia „persilaužimo“ užkulisius.

„Neabejotinai reikia paminėti mūsų vakarėlį. Turėjome tikrai neblogą „teambuildingą“ su vakaro tema, aprangomis, šokiais. Švenčiant supratome, kad tikrai šį sezoną jau prisijuokavome aikštėje, nebegalime taip tęsti, tiesiog pasidarė gėda prieš klubą, kuriam atstovaujame. Nusprendėme, kad reikia galiausiai įrodyti, kad nesame iš kelmo spirti“, – šypteli A. Norgėla.

Ir priduria, kad visai nejuokauja ir yra įsitikinęs, kad geri vakarėliai prisideda prie teigiamų komandos rezultatų.

„Vienareikšmiškai. Mėgėjų krepšinyje – tikrai taip. Geri vakarėliai gerina ir rezultatus. Jie suklijuoja kolektyvą. Komandai reikia kovos, o kovoti gali tik vienas kitą pažinodamas ir gerbdamas“, – sako komandos įžaidėjas.

„Oaks-3-Tirola“ pernai pasiekė F lygos finalo ketvertą, tik jame pralaimėjo abu kartus ir užėmė žemesnę nei patys tikėjosi, ketvirtą vietą. Šiemet tikslas jau kuklesnis – norima bent pakartoti praėjusių metų žygį iki Top 4.

Komanda ypatinga tuo, kad joje žaidžia ir krepšinio teisėjai. O juk kartais taip sunku pačiam žaidžiant krepšinį atsiriboti nuo kolegų darbo.

„Rungtynėse jis sugeba komandą ir treniruoti, pats žaisti, pats pyktis, pats juokauti, ir dar savo kolegas teisėjus mokyti – kur kokią pražangą reikėjo švilpti, kur ranką vienaip ar kitaip iškelti, kur poziciją žiūrėjimui užsiimti“, – apie vieną komandos draugų kalba A. Norgėla.

Kaip vieną esminių žodžių, apibūdinančių visą „Oaks-3-Tirola“ komandą, pašnekovas išrinko žodį „Daina“. Pasirodo, šis kolektyvas turi savitą tradiciją, kuri tiesiogiai ir susijusi su dainavimu.

Plačiau apie komandos dainas, teisėjus aikštėje, viską keičiančius vakarėlius ir Velykinių kiaušinių stiprumą – interviu:

Kalbame iškart po įspūdingo jūsų spurto. Penkios iš eilės pergalės ir vieta atkrintamosiose. Kas nutiko komandai, kaip ji taip pakilo?

Mūsų šis sezonas – juoda ir balta. Iki Naųjųjų viskas buvo juoda, traumos, pralaimėjimai, žaidimo kreivė žemyn, tikrai neradome tų klijų, kurie suklijuotų žaidimą. Po Naujųjų prisijungė Ernestas Leišis, išsigydėme visi traumas, įėjome į ritmą. Kita pakilimo pusė – neabejotinai reikia paminėti mūsų vakarėlį. Turėjome tikrai neblogą „teambuildingą“ su vakaro tema, aprangomis, šokiais. Švenčiant supratome, kad tikrai šį sezoną jau prisijuokavome aikštėje, nebegalime taip tęsti, tiesiog pasidarė gėda prieš klubą, kuriam atstovaujame. Nusprendėme, kad reikia galiausiai įrodyti, kad nesame iš kelmo spirti.

Panašu, pavyko šį tą įrodyti? Geriau reguliariojo sezono nelabai įmanoma baigti...

Reguliarųjį sezoną baigėme tikrai skambia nata. Paskutines rungtynes laimėjome paskutinės sekundės metimu, kuris mus pakylėjo net ne į aštuntą, o į septintą vietą. Taigi, vieta atkrintamosiose ir dar ne iš paskutinės pozicijos.

Paskutinės rungtynės su „Random-2“. Kaip jos atrodė?

Mums tose rungtynėse reikėjo laimėti daugiau nei 4 taškais, o tą padarėme per pratęsimą laimėdami 5 taškais. Karolis Baltuška – legendų legenda – įsmeigė tritaškį su sirena ir mums beliko sušokti pergalės šokį.

Vieta atkrintamosiose jau yra, bet ar to jums užtenka? Ko tikitės iš lemiamų kovų?

Nėra ko slėpti – einame tikrai ne tik sužaisti ir gerai praleisti laiką. Einame kautis, norime laimėti, norime vietos finalo ketverte. Kabinsimės dantimis į parketą ir lengvai pergalės tikrai nepaleisime. Mūsų tikslas minimum – pasiekti finalo ketvertą – tai būtent to ir sieksime.

Dabar grįžkime prie vakarėlių, apie kuriuos jau užsiminėte. Kuo ypatingos jūsų šventės? Sakote, kad tikrai mokate gerai švęsti?

Manau, mes tikrai mokame. Turbūt vakarėliuose esame talentingesni nei aikštėje. Kas juose yra buvę, matę ir girdėję, istorijų papasakoti tikrai turėtų daug. Tik daugumos jų pasakoti negalima. Vakarėlius stengiamės daryti tris – sezono atidarymas, Kalėdinis, ir sezono uždarymas. Kalėdininiame vyksta naujokų krikštynos, ten būna tikrai įspūdinga. Ateina Klebonas, ateina Snieguolė su dujokaukė. Žodžiu, kuriame šou.

Galbūt bus tokių, kurie sakys, kad vakarėliai ir krepšinis yra visai nesusiję, nesvarbu?

Labai svarbu. Tikrai. Susipažįsti iš arčiau su tais žmonėmis, su kuriais vėliau ir daliniesi kamuoliu, sieki bendrų tikslų. Ypač jei komandoje yra naujokų, tai tokie susibūrimai labai į naudą.

Atrodo, lyg norėtumėte tai pasakyti – geri vakarėliai vėliau tiesiogiai padeda komandai aikštėje?

Vienareikšmiškai. Mėgėjų krepšinyje – tikrai taip. Geri vakarėliai gerina ir rezultatus. Jie suklijuoja kolektyvą. Komandai reikia kovos, o kovoti gali tik vienas kitą pažinodamas ir gerbdamas.

Kokia yra jūsų komanda, kas yra tie žmonės, kurie ją formuoja?

Būrys labai senas. Pagrindas – Mindaugas Lapėnas, Karolis Baltuška, Andrius Predkelis – esame kartu tikrai seniai, žaidžiame kokius 12-13 metų. Be jokios abejonės, šitas klubas niekaip neegzistuotų be Vaido Indriliūno. Labai daug iniciatyvos iš Vaido pusės, esame dėkingi.

Kaip vertinate Vaido žaidimą?

Labai gaila, kad šį sezoną jis nežaidžia, nusprendė pailsėti. Jeigu reikia apibūdinti, tai sakyčiau, kad žmogus aikštėje yra labai emocingas. Tikrai, jam pataikyti metimai sukelia labai daug emocijų. Prisimenu, stipriai džiaugdavosi ir baudos metimą įmetęs, dar stipriau – tritaškį. O kaip komandos draugas – puikus, viskas liuks.

Jūsų komandoje yra ir teisėjų. Kaip jiems sekasi žaisti, kai kolegos šalia dirba tiesioginį jų pačių darbą?

Taip, turime porą. Neseniai prie komandos prisijungęs E. Leišis – tikrai tvarkingas, ramus bičas, visada išlieka savo vietoje, nedaugžodžiauja. Na o Remigijus Bartkus yra... Čia atskira istorija. Jis žmogus unikumas. Rungtynėse jis sugeba komandą ir treniruoti, pats žaisti, pats pyktis, pats juokauti, ir dar savo kolegas teisėjus mokyti – kur kokią pražangą reikėjo švilpti, kur ranką vienaip ar kitaip iškelti, kur poziciją žiūrėjimui užsiimti. Jis, atrodo, net nežiūri mūsų komandos žaidimo. Jis kontroliuoja teisėjus. Sakyčiau, kaip mentorius. Aišku, yra ir logikos, nes mūsų lygoje dirba nemažai pradedančiųjų teisėjų, už kuriuos Remigijus daugiau patyręs.

Praėjusio sezono mažasis finalas, kiek girdime, susiklostė labai karštai. Jūs jį pralaimėjote, o kaip patys atsimenate tas rungtynes?

Taip, gavosi emocingas, bet ten mes patys viską ir sukėlėme. Vieni atėjo po gimtadienių, kiti kone tiesiai iš lėktuvų išlipę, treti su skausmais, tai taip ir atrodė viskas. Užsidavėme sau negerą toną, o norėjome iš rungtynių kur kas daugiau. Pamatėme, kad rungtynes paleidžiame, tai ir prasidėjo šou. Techninės pražangos, pykčiai, kažkas išėjo iš aikštės, na, nieko gero.

Kokie trys žodžiai geriausiai apibūdina jūsų komandą?

Daina. Emocija. Kolektyvas.

Kodėl daina?

Mūsų komanda nuo kitų skiriasi tradicijomis. Visos komandos po rungtynių sustoja aikštės viduryje, sudeda rankas ir sušunka, o mes sustoję viduryje susikabiname ir dainuojame „Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures“.

Sklando kalbos, kad jūsų komandoje neegzistuoja žaidėjų vardai. Visa komunikacija – tik pavardėmis ir pravardėmis. Ar jūs sugebėtumėte pasakyti visų komandos draugų vardus?

Kreipiamės pavardėmis ir pavardėmis. Faktas, kad išvardinčiau, tikrai išvardinčiau, bet jeigu ką nors pašauktum vardu, turbūt neatsisuktų, nes taip tiesiog nebūna.

Kokie yra jūsų komandos kiaušiniai per šias Velykas?

Manau, mūsų kiaušinis kol kas yra skystai virtas. Atkrintamosios ir parodys, ar mes mokame išvirti tą kiaušinį kietą, ar ne. Nes gerai išvirti kiaušinį reikia mokėti.