Prasidėjusi gegužė ir iki daugiau kaip 20 laipsnių šilumos šoktelėjusi oro temperatūra kasmet byloja tą patį – Sostinės krepšinio lygoje (GEALAN-SKL) pati finišo tiesioji. Pačių svarbiausių kovų metas, medalių dalybos. Šiemet kovas dėl aukščiausių B lygos pozicijų vėl, kaip ir pernai, tik iš šono galėjo stebėti „BC Vilkai“ kolektyvas, tačiau komandos nuotaikų tai nė kiek negadina.

„Mėgautis krepšiniu“. Simboliška, kad būtent taip į klausimą apie keliamus tikslus atsako „BC Vilkai“ komandos direktorius Giedrius Oliškevičius.

Kai pagrindinis sezono tikslas yra tiesiog pasimėgauti pačiu žaidimu, sezonas negali būti blogas. B lygoje komanda liko už atkrintamųjų brūkšnio, užėmė 10 vietą ir iš gana toli stebėjo galiausiai įvykusį „Švyturys-Battery“ komandos triumfą.

„Krepšinio klubas „BC Vilkai“ visada viską matuoja ilgomis distancijomis, todėl vieno sezono rezultatas didelės įtakos nedaro“, – patikina direktorius.

Galime neabejoti, kad vilkų kolektyvas – išskirtinis. Visų pirma, kiek dar yra SKL komandų, į rungtynes atlydinčius talismanus? Ir dar tokius – jaunesnį ir vyresnį vilką.

„Mūsų talismanai anksčiau būdavo 2 vilkai. Tik kažkaip paskutiniu metu retai pasirodo rungtynėse...  Gal kokius zuikius nusivijo kur toli, bet reikia pašnekint, kad sugrįžtų“, – juokiasi G. Oliškevičius.

Išskirtinumą rodo ir tai, kiek komanda įdeda darbo ruošdamasi rungtynėms ir visam sezonui – ji viena iš nedaugelio, turinčių užsiėmimus su profesionaliais kineziterapeutais.

„Gerai daryti namų darbus yra svarbus visame kame.  Einant į pasimatymą su panele juk reikia dantis išsivalyti.  Taip pat ir su pasiruošimu“, – sako direktorius.

Vilkai buvo pasigaminę ir palaikymą Ukrainai demonstruojančius marškinėlius, turi ir komandos vėliavą, turi jau minėtus papildomus užsiėmimus. Turi, galima sakyti, viską, tik ne ilgas pergalių serijas. Šiemet jų buvo tikrai mažokai. Gal kitais metais?

Plačiau apie „BC Vilkai“ išskirtinį kolektyvą, nepavykusį sezoną, meilę krepšiniui, klubo istoriją ir vertybes – interviu su G. Oliškevičiumi:

Pradėkime nuo šio sezono. Faktas yra 10 vieta B lygoje, bet kaip jūs patys vertinate visus šiuos metus?

Krepšinio klubas „BC Vilkai“ visada viską matuoja ilgomis distancijomis, todėl vieno sezono rezultatas didelės įtakos nedaro.  Taip, šį sezoną vertinu blogai, tai ne ta vieta, kurią turi užimti „BC Vilkai“ komanda.  Tačiau dėl objektyvių priežasčių yra taip kaip yra ir šiuo metu mes išgyvename tokį laikotarpį.  Naujas treneris dirba su  komanda du sezonus, keičiasi žaidėjai, keičiasi kartos, keičiasi braižas ir filosofija.  Ar esame padėtis tenkina?  Filosofinis klausimas iš kurio tragedijos nedarom, trenerių viduryje sezono nekaitaliojam, neisterikuojam.  Sėsim tarpsezoniu ir galvosim ar norim kažką keisti.  Ramiai, racionaliai, nuosekliai.

O ko vilkų komanda pati iš savęs šiemet tikėjosi?

Lūkestis nekinta – garbingai tęsti „BC Vilkai“ istoriją, mėgautis krepšiniu. Pasak trenerio, komanda turėjo tikslą būti atkrintamose.

Komandoje didelė amžiaus amplitudė. Yra ir 20mečių, ir 38mečių. Kaip pavyksta rasti balansą, kurti tinkamą atmosferą?

Šiuo metu situacija tokia, džiaugiamės turėdami vyresnių žaidėjų, kurie prideda solidumo, stabilumo, smegenų žaidime ir šiek tiek atskiedžia jaunatvišką maksimalizmą ateinantį su jaunimu. Visada „Vilkuose“ patirtis buvo gerbiama, taip bus ir toliau. Manau, kiekvienas klubas norėtų turėti mūsų Saulių Žurauskį ar Paulių Kavaliauską, tikrus kertinius akmenis visame komandos pamate. Gaila, kad šį sezoną mūsų kapitonui Pauliui teko išgyventi nelengvą širdies ir proto kovą. Protas jau sako, kad reikėtų nuosaikiau viską daryti, o širdis kapitono jauna, pašėlusi ir plaka taip kaip ji nori. Tačiau tikime, kad su medikų pagalba tą nesutarimą pavyko panaikinti ir kapitonas protingai toliau bus su mumis.

Na, o jaunimas turi daug galimybių pasireikšti ir įrodyti, kad yra verti būti „Vilkų“ komandos nariais.

Panašu, esate vieni iš nedaugelio, turintys ir fizinio pasiruošimo treniruotes, atsakingai žiūrintys į žaidėjų pasiruošimą. Kiek tai svarbu tokiame lygyje?

Gerai daryti namų darbus yra svarbus visame kame. Einant į pasimatymą su panele, juk reikia dantis išsivalyti. Taip pat ir su pasiruošimu. Labai džiaugiamės, kad jau kelintą sezoną mums pasiruošti padeda LR kineziterapijos studijos trenerės. Tikros profesionalės su pačia didžiausia „BC Vilkai“ drauge kineziterapeute Rasa Batulevičiūte priešakyje. Kai turime tokią pagalbą, tai kaip ja nesinaudoti. O statistika iškalbinga – gerai pasiruošus žymiai mažiau traumų. Reikia gerbti ir savo kūną, tada jis atlieka savo darbą puikiai.  Visi „BC Vilkai“ krepšininkai yra drausti klubo sąskaita nuo traumų. Todėl joms nutikus liūdesį be krepšinio šiek tiek kompensuoja papildomas euras kitas. Tiesą sakant, šį sezoną į pasiruošimą buvo pasižiūrėta atsainiai – tačiau tikiuosi, kad ši pamoka bus išmokta. Kiekvienas turi išmokti iš savo klaidų, juk kitaip neįdomu, ar ne?

Turite ir talismanus? Kaip tai atrodo rungtynėse, kaip kilo tokia idėja ir kaip ją sekasi išpildyti?

Mūsų talismanai anksčiau būdavo 2 vilkai, tik kažkaip paskutiniu metu retai pasirodo rungtynėse...  Gal kokius zuikius nusivijo kur toli, bet reikia pašnekint, kad sugrįžtų. Paskutiniu metu į rungtynes ateina legendinis „Vilkų“  Senis.  Mes jam senai sakėm: „boba iš rogių – Seniui lengviau!”. Netikėjo. Dabar gal tikės.

https://www.youtube.com/watch?v=nDrUbNkmRj8

Kiek reguliarių sirgalių komanda turi?

„BC Vilkai“ sirgaliai yra ganėtinai išrankūs.  Jie gausiai susirenka kai pakvimpa geru grobiu.  Tikrai turėjome tiek Valčiūnų arenoje sold-out‘us, tiek Jeep Arenoje gausų palaikymą, jau nekalbant sausakimšą Rūdiškių sporto salę klubo istorijos pradžioje.  Ko ten vaikščiot kiekvieną dieną?

Kaip jūs apskritai žiūrite į mėgėjų krepšinį? Panašu, kaskart norite kurti krepšinio šventę?

Mėgėjų ar ne mėgėjų krepšinis – visada reikia gerbti krepšinį. Nepriklausomai ką su juo turi bendro. Tai Lietuvoje sportas Nr. 1 ir tai būtina gerbti. Puiku, kad yra tokių entuziastų kaip SKL organizatorių komanda su Vaidu Indriliūnu priešakyje, kurie myli šį sportą ir sugeba suorganizuoti aukšto lygio čempionatus su įvairiais paskaninimais. Labai gerbiu žmones, kuriems svarbi kokybė. Norėtųsi, kad kuo daugiau komandų tai suprastų ir patys keltų bendrą kartelę. 

Koks jūsų šūkis ir kokią frazę komandos žaidėjai girdi dažniausiai?

„BC Vilkai“ šūkis yra „Vilkai – drasko!”. Na, o frazės tai standartinės. Jau pasiilgom kažko iš trenerio Tomo Keršio klasikos. Pvz apie gynybą ir Amsterdamo paraleles, arba apie leidimąsi nuo kalniuko su rogutėm užrištom akimis...

Kokia yra ta B lyga? Kodėl nepavyksta joje rimčiau patriukšmauti? 

B lyga yra puiki.  Tai toks „priešpirtis“:  kai į A lygą, dar per karšta, bet ir lauke nesinori būti, dumble voliotis.  Šauni vieta neprastame lygyje pasimėgauti krepšiniu. Čia renkasi tie, kuriems nesinori leistis į žemesnes lygas ir demonstruoti kokie kieti gali būti prieš silpnesnius, o tai labai labai pagirtina. „Vilkai“ į B lygą pateko atitikę kriterijus iš C lygos. Tuo metu C lyga buvo ganėtinai konkurencinga pačioje pabaigoje kur susirenka apie 6-8 apylyges komandas ir tada atkrintamų metu žaidimo lygis turi šokti staigiai ir ganėtinai aukštai. O tai sunku padaryti, kai visą sezoną smaginiesi rinkdamas lengvas pergales. B lygoje plakiesi visą sezoną ir tai yra įdomu ir augina raumenis.  Ir nesakyčiau, kad B lygoje nesame triukšmavę.  Visgi B lygos trečia vieta yra pelnytai laimėta.

https://www.youtube.com/watch?v=XGVyNAJzBXs

Kodėl būtent vilkai? Kas jus sieja su vilkais ir kiek vilko yra kiekviename iš jūsų?

Garbinga ir ganėtinai skaudi istorija. Komandos pavadinimas kilo nuo to krašto, kur užgimė „Vilkai“ – Rudiškių miestelio.  Ten aplinkui tokie gūdūs miškai, kad tikrai dažnai ir vilkus staugiant gali išgirst.  Pirmieji komandos nariai ir sugalvojo pavadinimą komandai.  Komandai susikūrus ją iš pradžių vadino Rūdiškių „BC Vilkai“.  Tik vėliau persikėlus į Vilnių liko tik „BC Vilkai“.  Ir nuo pat pradžių dėl savo išgyvenimo negailestingam krepšinio pasaulyje jauniems komandoms žaidėjams teko kautis kaip vilkams.  Papuolus į Mažųjų miestelių lygą lengva nebuvo. Pirmi pasiekimai būdavo kai sugebėdavome pralaimėti vyrų komandoms mažesniu nei 60 taškų skirtumu.  Pirmieji „Vilkiukai“ buvo vos 13-14 metų krepšininkai.  Jie augo ir stiprėjo kol tapo tikrais „Vilkais“. 

O skaudi istorija todėl, kad Vilniuje atsirado pinigais aptekęs klubas iš pradžių net registravo pavadinimą „BC Vilkai“.  Nesugebėjo net internete pažiūrėti ar panašus pavadinimas yra Lietuvos krepšinio pasaulyje.  O klubas VšĮ „BC Vilkai“, ne tik daugiau nei 10 metų dalyvauja SKL čempionatuose, bet yra ir LKF narys, bei išaugino net Lietuvos Moksleivių Lygos čempionus komandą „Visi Kartu“, kurios ryškiausias atstovas Dovydas Giedraitis šiuo metu žiba „Žalgiryje“. Ir jeigu jau visiškai smalsumo dėlei, tai musėt drįstu spėti, kad „BC Vilkai“ yra vienintelis klubas žaidžiantis SKL čempionate, kuris gavo išpirką už savo žaidėją net iš Ispanijos klubo.    

https://mkl.lt/visi-kartu-ir-siauliu-ka-saule-kovos-del-u17-cempionato-b-diviziono-aukso/

Už tokią nepagarbą „Wolves“ buvo šiek tiek apraminti ir kaip matote iki šiol blaškosi dėl savo identiteto.  O už pavadinimą, „didysis klubas“ buvo pasiruošęs pakloti, net keturis tūkstančius eurų. Tačiau sandoris neįvyko, nes „Vilkai“ vertina savo istoriją ir praeitį ženkliai labiau nei galvojo miegantys ant maišo pinigų.

Kuo jūsų kolektyvas išskirtinis?

Drįsčiau sakyti, kad tikrai išskirtinis savo istorija ir vertybėmis. Pati komanda kaip jau minėta užgimė Rūdiškių miestelyje, tuometinių Trakų vaikų globos namų gyventojų pagrindu. Būdamas verslininku greta ieškojau ir prasmingos veiklos bei savirealizacijos. Tokiu būdu netyčia atsidūriau laiku ir vietoje, bei padedant tuometinei globos namų direktoriaus pavaduotojai Loretai 2010 metais atsirado berniukų komanda, vėliau išaugusi į krepšinio klubą, kuris savo geriausiais metais turėjo net 3 komandas: SKL A lygoje, SKL C lygoje ir MKL.  Maža to, kad komanda atsirado ir užaugo, tai visas šitas reikalas man padėjo sukurti tikrą „Vilkų“ šeimą ir ta pati Loreta tapo Oliškevičiene. Mūsų šeima ir yra visos „BC Vilkai“ veiklos garantas.  Mūsų klube niekas iš žaidėjų niekada nemokėjo nei už aprangas, nei už treniruotes. Čia reikia atsinešti tik norą ir pasiryžimą kautis už komandą ir „Vilkų“ klubą.  Labai džiaugiamės, kad pastoviai pagrindą komandoje sudaro ne Vilniuje augę krepšininkai, taip džiaugiamės galėdami skatinti atvykusius krepšininkus nenutolti nuo krepšinio. „BC Vilkuose“ krepšininkas gali atsisėsti ant suolo greičiau ne už klaidą aikštelėje, bet už nepagarbą varžovui, ar teisėjui. Esame turėję ir suspenduotų karštakošių, net pašalintų iš komandos.  Vertybės – visų pirma. O svarbiausia – gerbti krepšinį. 

Koks būtų jūsų pažadas patiems sau kitam sezonui?

„BC Vilkai“ tikrai bus ir toliau tęs savo veiklą.  Mes tikrai dalyvausime SKL B lygoje ir taurės varžybose.  Ir sieksime, kad klube esantys krepšininkai mėgautųsi krepšiniu bei didžiuotųsi būdami „BC Vilkai“ dalimi.

Ko palinkėtumėte kitoms SKL komandoms, galbūt būsimiems varžovams, visai SKL bendruomenei?

SKL komandoms, ypač iš mažesnių aplinkinių Vilniaus vietovių jaučiu didelę simpatiją. Todėl nuoširdžiai linkiu išnaudoti krepšinį burti vietines bendruomenes, pritraukti žiūrovus ir tokiu būdu skatinti bendruomeniškumą. Su didele nostalgija prisimenu šventes, kurias organizuodavome Rūdiškėse.  Susirinkdavo ir į taip mažą salę tiek žiūrovų, kad vos leisdavo teisėjai varžybas žaisti. Pas mus yra šokusios „Lietuvos Ryto“ šokėjos, renginius vesdavo Jonas Radzevičius. Tikrai būdavo smagūs renginiai.  Tikiu, kad kitos komandos gali ne prasčiau pasidaryti ir taip kurti šventes žiūrovams.  Patikėkit, puikus jausmas.  Na, o žaidėjams noriu palinkėti:  gerbkite krepšinį...  ir laisvalaikiu perskaitykit krepšinio taisykles ir jų interpretacijas skelbiamas internete bus lengviau gyventi.  Na ir dar, „Vilkai“ Lietuvoje yra vieni, o apsišaukėlių daug.