Mėgėjų krepšinis vienija. Jungia pačius įvairiausius žmones – krepšinio aikštėse čia susitinka ir sėkmingi verslininkai, ir jauni studentai, ir mokslininkai, menininkai, laidų vedėjai, kitų amatų specialistai. Sau vietą čia atranda visi. O tarp šio sezono „Gealan-SKL“ trenerių – ir vienas žymiausių krepšinio žurnalistų Edgaras Pulkovskis.

E. Pulkovskį SKL bendruomenė tikrai puikiai žino. Jį žino visi, bent kruopele besidomintys krepšiniu, o būtent tokie žmonės ir formuoja visą šią milžinišką krepšinio mėgėjų šeimą.

„Krepsinis.net“ portalo vyr. Redaktorius, krepšinio žurnalistas, tinklalaidžių vedėjas ir žmogus, jau 17 metų dirbantis šioje sferoje. E. Pulkovskis ir krepšinis – visada kartu. Negali vienas be kito.

„Krepšinio manyje labai nemažai (...) O kiek krepšininko – turbūt geriausiai ir parodo pozicija, kurioje dabar esu. Jeigu esu ne aikštėje, o šalia jos, ko gero, taip ir teisingiausia“, – nusijuokia žurnalistas, kuris iš tiesų visiškai rimtai išbando save naujame amplua.

E. Pulkovskis nuo šio sezono starto yra komandos „Nauja komanda“ vyr. treneris. Kaip ir sufleruoja pavadinimas, pati komanda ir yra visiškai nauja – ji įkurta tik prieš šį sezoną, debiutuoja E lygoje.

„Patinka, tikrai labai patinka. Reikalas nėra lengvas, bet patinka. Komanda dar įsibėgėja, kai susižaisime, bus dar smagiau“, – džiaugiasi ir tarsi apie gerėsiančius komandos rezultatus užsimena treneris.

„Nauja komanda“ su E. Pulkovskiu prie šoninės linijos jau sužaidė penkerias debiutinio sezono rungtynes. Iškovotos dvi pergalės ir skaudesni trys pralaimėjimai.

Kaip sako 35-erių specialistas – ir pirmų kelių vakarų užteko pamatyti, apie ką yra tas unikalus mėgėjų krepšinis.

„Ką jau tikrai spėjau pastebėti, tai kad mėgėjų krepšinyje tu kiekvienose rungtynėse susiduri su situacija, kai pats nežinai, kokius tiksliai žaidėjus turėsi. Nežinai nei kiek žmonių bus, nei kas tokie (...) Visas mėgėjų krepšinis iš esmės yra improvizacija. Jeigu tu nuolat nesitreniruoji, tai gali braižyti derinius kokius tik nori. Galime prisigalvoti ispaniškų pikenrolų ar Iverson cut‘ų, kokius tik norime, bet be treniruočių tai sunkiai įgyvendinama“, – jau kiek rimčiau vertina „Krepsinis.net“ vyr. Redaktorius.

Mato jaunas vyr. treneris ir dar vieną ypatingą SKL krepšinio bruožą – privalumą, kurį dažnas turėdamas nenori pernelyg girtis.

„Pilvas mėgėjų lygoje yra privalumas. Eurolygoje trūkumas, o čia, pas mus, privalumas“, – juokiasi E. Pulkovskis.

Įprastai krepšinio žmonės įpratę jį matytį daugmaž ramų, visada turintį tvirtą savo nuomonę, turintį daug žinių konkrečia tema, tačiau ne itin emocijų vediną. Krepšinyje – viskas atvirkščiai. Apie emocijas, būtent jas, pats treneris ir kalba daugiausia.

„Aš labai emocingas. Visą laiką vaikštau palei šoninę liniją, visą laiką, sakyčiau, net be sustojimo, liejasi patarimai, pašūkavimai, apeliacijos teisėjams, ar tiesiog paraginimai. Tikrai nebijau daug kalbėti, daug reikšti emocijas. Vienam žaidėjui, kuris tris atakas iš eilės neapsigynė, sakiau, kad jis ginasi kaip viešnamyje, į kurį eina kas nori (...) Per ketverias rungtynes nė minutes nesėdėjau ant suolo“, – sako „Naujos komandos“ strategas, priduriantis, kad tikisi, jog toks elgesys prie atsarginių suolelio pritrauks daugiau žiūrovų dėmesio.

Pats E. Pulkovskis vienaip ar kitaip krepšiniu gyvena jau virš dvidešimties metų. Krepšiniu domisi bent 26 metus, prieš 22 metus, būdamas 13-metis paauglys, pats pradėjo krepšinį lankyti. Karjera ir liko mėgėjiška, o dabar – naujas lapas – kurį žada versti gana ne pačiu tyliausiu ir kukliausiu būdu.

Plačiau apie E. Pulkovskį vyr. trenerio pozicijoje, emocijas ir įdirbį krepšinyje, komandos bei asmeninius tikslus ir SKL unikalumą – interviu:

Visų pirma, ar „Nauja komanda“ yra jūsų projektas? Pats esate ir idėjinis lyderis?

Ne, aš esu komandos treneris, kuris, kaip ir būna realiame krepšinyje, esu tarsi pakviestas prisijungti prie komandos sezono viduryje. Toks treneris, kuris žaidžia su tuo, ką turi. Aš neprisidėjau prie komplektacijos, mane pakvietė.

Tiesa, kaip ir būna tikrame krepšinyje, sezono eigoje galima pasikviesti naujų žaidėjų, tau reikalingų žmonių. Tai turiu puikų pavyzdį – jau pakviečiau Algimantą Bružą, mano senas geras bičiulis, jau debiutavo. Taigi, jaučiuosi jau prisilietęs prie komandos.

O jums čia visiškai nauja patirtis?

Tiesiogiai trenerio darbo nesu dirbęs. Bet tikrai mėgstu šį tą pasakyti krepšinyje. Kelis kartus per savaitę renkamės lengvai pažaisti, tai tikrai jaučiu, kad patinka padiriguoti, pasakyti kolegai, kad galbūt reiktų daryti taip, o ne atvirkščiai. Norisi patarti, paraginti. Tą jaučia ir kiti, tikrai pakalbu.

Nauja patirtis dėl to, kad konkrečiai tu pats ir priimi galutinius sprendimus. Tu pasakai, kaip elgiamės, ko imamės, kas sėda, kas žaidžia. Tokios patirties neturiu, bet nesijaučiu čia kaip naujokas. Atrodo, kad galvoje esu ne vienerias rungtynes taip jau patreniravęs.

Patinka visa tai?

Patinka, tikrai labai patinka. Reikalas nėra lengvas, bet patinka. Komanda dar įsibėgėja, kai susižaisime, bus dar smagiau.

Ką spėjote pastebėti per pirmas kelerias komandos rungtynes?

Ką jau tikrai spėjau pastebėti, tai kad mėgėjų krepšinyje tu kiekvienose rungtynėse susiduri su situacija, kai pats nežinai, kokius tiksliai žaidėjus turėsi. Nežinai nei kiek žmonių bus, nei kas tokie. Kai komanda susirenka vangiai – dažniausiai ji vangiai atrodo ir aikštėje, natūralu. Taip nutiko ir mums, jau spėjome pajausti, kodėl reikia daugiau žmonių. Štai pirmose rungtynėse turėjome visus geriausius žaidėjus ir iškart laimėjome.

Tai žmonių atėjimas ir neatėjimas į rungtynes – kone esminis faktorius?

Mėgėjų krepšinis toks jau yra – likus dienai dar nežinai, ką pats turėsi. Tai ir savotiškai žavu, ir išbalansuoja. Kai rungtynes reikia žaisti visai be įžaidėjų, arba visai be centrų, malonumo tikrai daug nejauti.

O kiek jūsų komandos žaidime yra ir bus improvizacijos? Kiek griežtų nuostatų ir kiek laisvės?

Visas mėgėjų krepšinis iš esmės yra improvizacija. Jeigu tu nuolat nesitreniruoji, tai gali braižyti derinius kokius tik nori. Galime prisigalvoti ispaniškų pikenrolų ar Iverson cut‘ų, kokius tik norime, bet be treniruočių tai sunkiai įgyvendinama. Mes tikrai daug improvizuojame. Aišku, apsitariame, pasakome, kur daugmaž kam bėgti, kur stovėti, bet to preciziško ir labai tikslaus krepšinio toli gražu nežaidžiame. Ir mūsų varžovai lygiai taip pat.

Koks yra treneris E. Pulkovskis?

Aš pats koks esu.. Aš labai emocingas. Visą laiką vaikštau palei šoninę liniją, visą laiką, sakyčiau, net be sustojimo, liejasi patarimai, pašūkavimai, apeliacijos teisėjams, ar tiesiog paraginimai. Tikrai nebijau daug kalbėti, daug reikšti emocijas. Vienam žaidėjui, kuris tris atakas iš eilės neapsigynė, sakiau, kad jis ginasi kaip viešnamyje, į kurį eina kas nori.

Leidžiate sau jaustis laisvai, bet ir tuo pačiu atsiduodate komandai?

Per ketverias rungtynes nė minutes nesėdėjau ant suolo. Pastebiu, kad atėjusiems pažiūrėti rungtynes sukeliu nemažai šypsenų, nes nuolat trypčioju, judu, tikrai nesėdžiu. Bet gal tai ir gerai, gal ateis daugiau žmonių mūsų palaikyti, jeigu tik tai kelia teigiamas emocijas.

Galbūt įmanoma rasti sąsajų lyginant šias dvi profesijas: krepšinio žurnalistas ir krepšinio treneris?

Sakyčiau, kad vienintelė sąsaja yra ta, kad dirbdamas krepšinio žurnalistikoje, tu į patį krepšinį tiesiog nuolat žiūri giliau, nei neutralus žiūrovas. Pastebi ir stebi ne tik pas ką rankose kamuolys, kas meta ir pataiko. Matai bendrą judėjimą, matai kaip kiekvienas bando susikurti pranašumus, kaip galiausiai juos išnaudoja. Žurnalistinis darbas ir daug krepšinio stebėjimo padeda plėsti akiratį. Padeda šviesti save, gilinti žinias, kurias vėliau gali pritaikyti.

Vedate ir tinklalaides. Kuo tai panaši specifiką į tai, ką darote vyr. trenerio poste?

Tinklalaidėje įsijungia daugiau profesionalumo, būni rimtesnis, ramesnis, apgalvoji žodžius. O šalia krepšinio aikštės iš esmės vadovaujiesi emocijomis, reaguoji taip, kaip tą akimirką jautiesi. Tinklalaidėje juk gerokai didesnė auditorija, natūraliai didesnė ir atsakomybė.

Kokie trys faktoriai yra esminiai, ką privalo turėti gera komanda?

Protingas įžaidėjas. Žūtbūt reikia žmogaus, kuris sustatytų komandą, kontroliuotų ją ir bendrą žaidimo tempą. Reikia ir gero metiko – patikimo žmogaus, kuriam galėtum kurti situacijas. Trečia savybė – bent keli gerai besiginantys žaidėjai. Tokie, kuriuos galėtum išnaudoti įvairiose situacijose.

Kokių dar privalumų reikia mėgėjų krepšinyje?

Pilvas mėgėjų lygoje yra privalumas. Eurolygoje trūkumas, o čia, pas mus, privalumas.

Kiek jūsų gyvenime yra krepšinio?

Krepšinio manyje labai nemažai. Pats nuo 13 metų lankiau Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją, domiuosi krepšiniu nuo dar seniau – nuo 1998 metų. Vadinasi, jau tikrai virš dvidešimties metų mano gyvenimas susijęs su krepšiniu. Vien žurnalistikoje dirbu 17 metų. Tai krepšinio tikrai daug. O kiek pats esu krepšininkas, turbūt geriausiai parodo dabartinė pozicija – jeigu nesu aikštėje, esu šalia jos, tai greičiausiai nesu labai geras žaidėjas. Daugiau naudos galiu duoti prie aikštelės. Man trenerio vaidmuo labai malonus ir artimas širdžiai.

Kiek kartų per sezoną komanda liks be vyr. trenerio?

Galiu drąsiai pasakyti, kad bent kokį vieną kartą tikrai taip bus. Vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis, tikrai pasitaikys atvejis, kai negalėsiu atvykti. Kita vertus, jeigu žaidėjai gali neatvykti, reiškia, gali ir treneris.

Kokie yra jūsų komandos tiklsai šį sezoną?

Tikimės tiesiog kuo geriau pasirodyti, susilipdyti, pasižiūrėti, kaip atrodome bendrame fone. Šis sezonas turbūt bus tramplinas kitam sezonui, negalime tikėtis, kad viskas iškart bus labai kokybiškai. Reikia daug ką dar patiems pamatyti.

O jūsų asmeniniai tikslai?

O mano paties – gerai praleisti laiką, kiek įmanoma geriau suvadovauti, priimti kuo daugiau gerų sprendimų ir, žinoma, pati didžiausia esmė – kad iškovotume pergalių.