Gražiausias metų šventes pasitinka ir labiausiai „tarptautinė“ Sostinės krepšinio lygos (GEALAN-SKL) komanda. BC „Rhino“ kolektyve D lygoje žaidžia keturi užsieniečiai: trys amerikiečiai ir vienas žaidėjas iš Nigerijos, tačiau šventes komandos nariai pasitinka kiek nusiminę – mat metai klostosi visai ne taip, kaip norėta.

„Šventes pasitinkame... susiraukę“, – sako komandos vadovas Mindaugas Puškorius, pridurdamas, kad tikslai iš tiesų kol kas nėra pasiekiami, bet pokyčių galima tikėtis jau neilgai trukus – pradėjus naujus 2025 metus.

Pradėkime nuo pavadinimo. Gyvūnai klubų pavadinimuose, ypač užsienio klubuose, tikrai gana įprasta. Įvairūs „Sharks“ ar „Lions“ – atitinkamai rykliai ir liūtai, puošia nemažai komandų vakaruose. Net ir NBA lygoje yra gyvūnų, kaip kad Atlantos „Hawks“, ar Totonto „Raptors“ – atitinkamai vanagai ir ropliai-dinozaurai.

Lietuvoje tokie pavyzdžiai retesni, taigi į akį krenta BC „Rhino“ pasirinkimas. Akivaizdu, tai – raganosiai.

„Na, pažiūrėkime į raganosį. Tiek į jo fizinius duomenis, tiek į prisitaikymo Žemėje istoriją. Visas kliūtis, visus iššūkius, raganosis atlaiko savo tvirtu kūnu ir, žinoma, ragu. Oponentus gamtoje nugali kartais ir vienu rago smūgiu. Taigi, reikėjo klubo simbolikos, o toks gyvūnas puikiai tiko“, – šypteli M. Puškorius.

Nors gyvūnas pavojingas ir išdidus, realus komandos vaizdas aikštėje kiek kuklesnis. Neprimena to pavojų nebijančio ir aplinką įveikiančio raganosio. Per pirmas 10 šio sezono rungtynių pirmoji BC „Rhino“ komanda iškovojo tris pergales. Antroji komanda E lygoje pralaimėjo visas rungtynes.

„Alkio, panašu, pritrūksta. Taip ir yra. Trūksta mums to alkio. Ypač antrai komandai, ji tikrai per mažai alkana. Pirma komanda viskas kiek aiškiau, mes ten nenusiteikę pralaiminėti. Jei pralaimime, tai rūbinėje tyla būna. Bet taip, sutinku, alkio mums trūksta. Tikėkimės, kad galėsime pasakyti, jog jo trūko, bet po švenčių nebetrūksta“, – viltingai į netolimą ateitį žiūri komandos vadovas.

Kaip jau minėta teksto pradžioje, komandoje žaidžia keturi užsieniečiai. Trys žaidėjai gimę Jungtinėse Amerikos Valstijose, vienas Nigerijoje. Dar vienas dėmesį pritraukiantis žmogus komandoje yra Luca Pastorello – kurio vardas ir pavardė skamba itališkai, tačiau jis – lietuvis.

„Pavyzdžiui, du šiemet prisijungę žaidėjai – Ronnie ir Alexanderis – palyginti, labai aukšto lygio. Manau, jie galėtų žaisti ir A lygoje, gal ir dar aukščiau“, – sako M. Puškorius.

Plačiau apie SKL „raganosius“, užsienietišką krepšinio stilių sostinėje ir švenčių laukimą – interviu su M. Puškoriumi:

Visų pirma, kokiomis nuotaikomis jūsų kolektvyas pasitinka šventes?

Šventes pasitinkame... susiraukę. Tikslai būna iškeliami, juos žinome, bet kol kas esame gana toli. Tų pergalių, kurias labai norėjome pasiekti, nepasiekėme. Turėjome ir konkrečias rungtynes, kurias tikrai buvome užsibrėžę laimėti, bet nepavyko. Ne viskas taip, kaip norime. Dalis klubo narių, manau, yra susiraukę. Gal per šventes kiek nusišypsos.

O ko jums trūksta, kad emocijos būtų pakilesnės?

Ko trūksta? Labiausiai tai laiko. Laikoų  kartu. Būtume gerokai laimingesni, jei turėtume daugiau laiko kartu. Pusė komandos suburta yra būtent šiam sezonui, vieni kitų nepažįsta, atėję iš skirtingų aplinkų, skirtingų kolektyvų. Viskas tikrai yra gerai, labai gerai, magijos užtenka, visko mes turime, talento irgi, bet tiesiog reikia laiko.

Sakote, laikas kartu viską išspręstų?

Visi su tuo sutinkame. Ir treneris, ir žaidėjai, visi matome tą patį – reikia mums pažinti vienas kitą. Vadinasi, reikia laiko ir už aikštės ribų, tai tikrai svarbu.

Papasakokite apie užsieniečius žaidėjus jūsų komandoje, kas jie?

Mūsų komandoje yra trys amerikiečiai, vienas žaidėjas iš Nigerijos, ir Luca Pastorello, nors ir skamba itališkai, yra lietuvis. Jis turi sąsajų su Italija, bet yra grynakraujis lietuvis.

Kaip jie atsirado komandoje?

Turime skautą Paulių, jis nuosekliai komunikuoja su užsieniečiais žaidėjais. Kalbasi su jais, esančiais kitose šalyse, kituose miestuose, kuria ryšį. Ir žaidėjai jam pastoviai rašo, prašo suteikti galimybę žaisti čia, Lietuvoje. Sakyčiau, pas mus čia telpa visas pasaulis, jei tik sutampa norai.

Keičia komandos braižą šie žmonės?

Tikrai taip, žinoma. Stilius labai skiriasi, energija. Pavyzdžiui, du šiemet prisijungę žaidėjai – Ronnie ir Alexanderis – palyginti, labai aukšto lygio. Manau, jie galėtų žaisti ir A lygoje, gal ir dar aukščiau. Individualiai tikrai stiprūs. Tik šiek tiek skiriasi pats krepšinio supratimas – jie pripažįsta, kad čia, Lietuvoje, žaidžiame labai komandiškai, sistemingai, o jiems prie to reikia priprasti. Iki šiol žaisdavo principu „kiekvienas už save“. Taigi, dabar laimi abi pusės – mokome ir mes juos, ir jie mus.

Kaip prasidėjo šio klubo istorija?

Albertas šį klubą įkūrė prieš 7 metus. Istorija prasidėjo Kaune, Kauno rajone. Kaip įprasta, prasidėjo viskas nuo bėgiojimo skirtingomis aprangomis ir tiesiog didelio noro. Po to, žingsnis po žingsnio, išaugome į gana solidų projektą.

O kodėl pasirinkote būti būtent BC „Rhino“?

Na, pažiūrėkime į raganosį. Tiek į jo fizinius duomenis, tiek į prisitaikymo Žemėje istoriją. Visas kliūtis, visus iššūkius, raganosis atlaiko savo tvirtu kūnu ir, žinoma, ragu. Oponentus gamtoje nugali kartais ir vienu rago smūgiu. Taigi, reikėjo klubo simbolikos, o toks gyvūnas puikiai tiko.

Kokius trys svarbiausius bruožus turi turėti gera, sėkminga komanda?

Pirmas dalykas, tai treneris. Paskutinius kelis mėnesius, ko gero, vien apie tai kalbėjome, kad mums reikia trenerio. Žaidėjų bus, tikrai rasime žaidėjų, bet mums žūtbūt reikia trenerio. Čia yra pirmas žingsnis. Kažkas turi pasakyti komandoje pirmą ir paskutinį žodį. Kad nebūtų 15 nuominių, tiek rungtynėse, tiek treniruotėse. Antras dalykas, tai pačios treniruotės. Negali kažko rimto pasiekti, jei nesirinksi treniruotis. Rungtynėse tu turi žinoti ėjimus, turi žinoti, kaip žaidėjai reaguoja į keitimus, reaguoja į pastabas, kaip patys jaučia, ar tai jų diena, ar ne. Ir to jausmo negausi niekaip kitaip, tik per treniruotes. Trečias dalykas – reiktų šokti aukščiau bambos. Kelti sau šiek tiek per aukštus tikslus. Sveikas požiūris, manau. Kad neateitume į rungtynes galvodami, kad šias rungtynes tikrai pralaimėsime. Reikia eiti ir valgyti visus. Sakykime, kaip raganosiui.

Galbūt jums tiesiog trūksta alkio? Raganosiai juk natūralioje gamtoje kone visada alkani...

Alkio, panašu, pritrūksta. Taip ir yra. Trūksta mums to alkio. Ypač antrai komandai, ji tikrai per mažai alkana. Pirma komanda viskas kiek aiškiau, mes ten nenusiteikę pralaiminėti. Jei pralaimime, tai rūbinėje tyla būna. Bet taip, sutinku, alkio mums trūksta. Tikėkimės, kad galėsime pasakyti, jog jo trūko, bet po švenčių nebetrūksta.

Koks jūsų palinkėjimas visai komandai?

Svarbiausia – būti kartu. Komanda turi būti kartu.

Kokie jūsų komandos tikslai šį sezoną?

Turime tikslus, bet nesakysime. Visi mes juos žinome, svarbiausia, patys juos ir žinotume.

O koks jūsų palinkėjimas visai SKL bendruomenei?

Žinoma, išvengti traumų. Linkiu žaisti dar daugiau, augti kaip bendruomenei. Žiūrėti į krepšinį gana rimtai – kaip į veiklą, kuri jungia, vienija, leidžia puikiai jaustis. Čia vieta, kur galima kažką kartu pasiekti. Atrasti bendraminčių, būsimų verslo partnerių, kolegų. Tai neįkainojama.