Justas Sinica, Laimonas Kisielius, Dainius Novickas, Tomas Purlys, o dabar – dar ir Domantas Šeškus. Tokius krepšinio vardus aikštėje sutinka „Kažkur Matyti“ komandos varžovai. Kolektyvas plečiasi ir vis stipriau patvirtina „kažkur matytų“ statusą. Visi jie – matyti gana aukšto lygio krepšinyje.

Domantas Šeškus – šviežiausias komandos naujokas. Debiutavo buvęs LKL krepšininkas vasario pradžioje ir taip pradėjo dar vieną naują etapą krepšinyje.

„Aš visada labai atviras viskam krepšinyje. Visada sutinku prisijungti, jei mane kur kviečia. Svarbu tik sveikatos ir jėgų būtų, nes man tai labai patinka“, – pokalbį su sostineskl.lt šypsodamasis pradeda D. Šeškus.

Kiekvienas, kuris kiek aktyviau domisi krepšiniu, yra girdėjęs Domantą Šeškų. Nuo 2010 iki 2019 metų, beveik dešimtmetį (su metų pertrauka Prancūzijos 4 lygoje – aut.), šis krepšininkas žaidė gimtojo Prienų miesto komandoje.

Išbandė D. Šeškus ir RKL, ir LKL su Prienais, vėliau ketverius metus žaidė keturiose skirtingose komandose Italijos 4 lygoje, kol užpernai, 2023 metais, sugrįžo į Lietuvą, ir, žinoma, Prienų komandą RKL.

Patirtis, kokia SKL žaidžiantys mėgėjai tikrai negali dažnai pasigirti. Beveik niekas čia žaidžiančių nėra išbandęs tiek skirtingų komandų, šalių, lygų ir lygių.

„Mes jau veterenai, mes jau viskas – važiuojame ant tritaškių – nes greičiu nieko neapibėgsime. Tokia realybė“, – nusijuokia „Kažkur Matyti“ naujokas.

Debiutas SKL C lygoje gana solidus – žaidė D. Šeškus beveik be keitimų, 37 minutes, per jas pelnė 20 taškų, atliko 8 rezultatyvius perdavimus ir surinko 20 naudingumo balų bei su komanda iškovojo pergalę.

Visą karjerą vienas esminių D. Šeškaus kozirių yra būtent tritaškiai. Taigi, natūralu, išbandė tikrai sočiai jėgas šios distancijos. Kaip sako pats, gal kiek per sočiai.

„Nesvetimas tikrai man tritaškis, bet po pirmų rungtynių pamačiau, kad, švelniai tariant, nepaėjo... Išsimečiau 15 tritaškių, penki įkrito. Trumpai tariant, greitai pritapau prie komandos“, – ir toliau šypsenos nepaleidžia D. Šeškus.

Prie komandos prieniškis prisijungė irgi tikrai neeilinės. „Kažkur Matyti“ kolektyvas tarsi pats savaime įpareigoja naujoką aikštėje niekada nenuvilti.

„Kai debiutavau, aš irgi gavau spaudimo. Dainius Novickas rėkia, kad mesčiau tritaškį, Justas Sinica šalia, rimtas buvęs Vilniaus „Ryto“ žaidėjas. Aplink tikrai daug gerų žaidėjų, tai spaudimas panašus, kaip ir per pirmą kartą LKL. Aišku, aš jau nebe jaunėlis, tai priprasti tie to nebuvo sudėtinga“, – kalba krepšininkas.

O kokius esminius skirtumus tarp RKL, SKL, Prancūzijos, Italijos, ir SKL, įžvelgia lygos naujokas – ilgai atsakymo laukti nereikia.

„Turbūt pats atsipalaidavimas žaidėjų yra esminis skirtumas. Ir mes patys, ir varžovai, ateina pasimėgauti laiku, pabūti vieni su kitais. Jaučiasi, kad visi atsipalaidavę ir tikrai myli krepšinį. Kaip sakoma, kiekvienam sava Eurolyga. Susirenki su smagiais žmonėmis pažaisti, o azartas visada atsiranda savaime“, – tvirtina atakuojantis gynėjas.

Plačiau apie debiutą SKL, apie Šeškų šeimą krepšinyje, žaidimą tėvo komandoje ir meilę šiam sportui – interviu:

Visų pirma, sveikiname su debiutu. Kaip sekėsi debiutuoti?

Komanda siūlė kokių pusantrų metų, bet vis nesigaudavo. Visada norėjau ir žinojau, kad tikrai ateis laikas. Žiauriai smagu buvo debiutuoti, bet atvažiavau ir pamačiau, kad čia žaisime vien tritaškiais. Smagu tikrai, ypač smagu išbandyti visokias lygas.

Labai pabrėžiate tritaškius. Sakote, akivaizdus žaidimo stilius?

Mes jau veterenai, mes jau viskas – važiuojame ant tritaškių – nes greičiu nieko neapibėgsime. Tokia realybė.

O jums tritaškiai tikrai nėra svetimi, ar kas pasikeitė?

Nesvetimas tikrai man tritaškis, bet po pirmų rungtynių pamačiau, kad, švelniai tariant, nepaėjo... Išsimečiau 15 tritaškių, penki įkrito. Trumpai tariant, greitai pritapau prie komandos.

Palyginkite debiutus skirtingose lygose. Kuo jie panašūs ir skirtingi?

Kai debiutavau, aš irgi gavau spaudimo. Dainius Novickas rėkia, kad mesčiau tritaškį, Justas Sinica šalia, rimtas buvęs Vilniaus „Ryto“ žaidėjas. Aplink tikrai daug gerų žaidėjų, tai spaudimas panašus, kaip ir per pirmą kartą LKL. Aišku, aš jau nebe jaunėlis, tai priprasti tie to nebuvo sudėtinga.

32-ejų metų pakeisti kolektyvą ir komandą – gerokai lengviau, nei anksčiau?

Adaptacija su metais tikrai vis lengvensė. Manau, man dabar pakeisti komandą tikrai nėra sunku. Kaip tik smagu, ypač šiuo atveju, kai daugumą komandos žmonių žinau, pažįstu, tai tikrai smagi kompanija su kuria viskas atrodo lengva. Aišku, galbūt lengva kol laimime. Kai pralaimėsime, pamatysiu, kaip čia kas. Gal pradės rėkti ant manęs.

O kodėl tik dabar prisijungėte prie komandos?

Aš visada labai atviras viskam krepšinyje. Visada sutinku prisijungti, jei mane kur kviečia. Svarbu tik sveikatos ir jėgų būtų, nes man tai labai patinka. Tiesiog anksčiau negalėjau to padaryti, neseniai atsikrausčiau į Vilnių.

O iš žaidimo SKL galime suprasti, kad profesionaliai krepšinio jau nebežaisite?

Na, krepšinis jau liko hobiu. Tarsi erdvė patenkinti savo aistras, pasidžiaugti visu veiksmu ir aplinka.

Prisiminkime laikus, kai Prienuose žaisdavote savo tėčio Virginijaus komandoje. Kaip dabar, prabėgus tiek laiko, atrodo: ar jums pavyko kartu dirbti?

Kažkada esu sakęs, kad pas tėtį daugiau nebežaisiu. Tikrai buvo sunku. Gal tai mano klaida, nes aš į jį visada žiūrėjau kaip į tėtį, ne kaip į trenerį. Visą jo išsakytą kritiką priimdavau labai asmeniškai, ne kaip iš trenerio, o kaip iš tėčio. Manau, iš mano pusės čia buvo padaryta klaidų, bet taip jau buvo. Dabar galiu pasakyti – be tėčio geriau. Nereiktų kišti šeimos į profesionalų sportą.

O broliui Edvinui, panašu, toks šeimyninis formatas sekėsi geriau?

Edvinas paprastesnis. Jam tikrai labai gerai sekėsi. O mes abu su tėčiu kaip degtukai – jis man kažką pasako, aš atkertu, ir susipykstame. Tai nusprendžiau kažkuriuo metu geriau to išvengti.

Edvinas nėrė į televizijos projektus, yra aktyvus socialinėje erdvėje. Palaikote vienas kitą, patinka jums jo kelias?

Jis buvo turbūt vienas pirmųjų krepšininkų, kuris nėrė taip stipriai į soc. Tinklus. Kūrė visokius video, keldavo storius, buvo labai aktvyus. Sakyčiau, netgi pradininkas šios rinkos tarp krepšininkų. Jis žiūrėdavo į tai su didele aistra, o į jį kiti krepšinio žmonės žiūrėdavo kreivai. Ilgai niekas nesuprato, kam visa tai, sakė, kad nekaip atrodo, bet dabar matome, kiek daug krepšininkų patys daro tą patį ir su dideliu malonumu.

Grįžkime prie SKL. Ką spėjote pamatyti per vienerias rungtynes, kokį įspūdį paliko žaidimas čia?

Buvau tik vieneriose rungtynėse, bet tikrai visi ten patyrę, visi žino, kaip žaidžiamas krepšinis. Dainius Novickas gali pabraižyti derinių, kiti gali dar kokių idėjų pasiūlyti. Bet tiesą sakant, kai mes visi esame tą krepšinį žaidę daug, tai iš principo viską supranti iš pusės žvilgsnio. Svarbiausia sugebėti pasimėgauti.

Kaip pats pasikeitėte per kelerius pastaruosius metus? Kur dabar yra esminiai jūsų koziriai?

Į krepšinį nežiūriu kaip į pagrindinį darbą ir atsipalaidavimas aikštelėje yra visai kitame lygyje. Tikrai žaidžiu labai atsipalaidavęs ir tai jaučiasi. Ir dar – tritaškiai. Aišku, nenoriu, kad čia dabar save girčiau, bet jeigu reikia kažką išskirti, tai privalėčiau išskirti tritaškius. Na ir krepšinio IQ. Vis tiek su metais letėji, tai reikia žaisti galva, ne kojomis.

Mėgėjų krepšinis garsėja ir veiklomis už krepšinio aikščių...

Aš labai ramus, tikrai nesiautėju, nelabai linkęs užsiimti užklasinėmis veiklomis.

Ko tikitės iš šio sezono?

Norėčiau kažką daugiau išspausti, tikiu, kad galiu komandai padėti, bet aš nespėsiu sužaisti 5 rungtynių, tai negalėsiu atkritnamosiose dalyvauti. Per vėlai pavyko prisijungti, nesiužiūrėjome.

Ko palinkėtumėte visai SKL bendruomenei?

Mylėkite krepšinį ir toliau, eikite į aikštes, džiaukitės vieni kitais, ir nesusižeiskite. Būtent čia, SKL, krepšinis amžiams.