Sostinės krepšinio lyga (GEALAN-SKL) jau pavadinime sufleruoja, kad čia renkasi būtent sostinės krepšinio mėgėjai. Bet toli gražu ne visada. Lyga bėgant laikui taip išsiplėtė, kad vien sostinės – ją vadinti būtų neteisinga. Yra čia net komandų iš gilios Žemaitijos.
Nemažai SKL yra komandų, kurioms galėtų būti suteiktas „legendų“ statusas. Dar daugiau jų – artėja link tokio nerašyto titulo.
Kiek ikoniška, kad būtent toks – legendinis kolektyvas – tiesiogiai atstovauja Kuršėnų miestui. Visi komandos žaidėjai (su labai minimaliomis išimtimis – aut.) yra kuršėniškiai.
Ikoniška tai tampa pažvelgus į žemėlapį. Kuršėnus ir Vilnių automobilių keliais skiria 240 kilometrų. Maždaug dvi su puse valandos kelio.
O ir komandos nariai prisimena, kad ne visi varžovai iškart suprato, ką kuršėniškiai veikia tokiu atstumu nuo namų, krepšinio aikštėje.
„Turėjome vieną juokingą nutikimą, kai po rungtynių sėdint bendroje rūbinėje ir laukiant dušo išsikalbėjome su varžovais ir jie niekaip negalėjo suprasti, koks mums tikslas kaskart atvažiuot žaisti į Vilnių, o po to naktį grįžti 240 kilometrų į Kuršėnus“, – juokiasi klubo „Kuršėnai“ prezidentas Darius Eberson.
Žinoma, kad niekas niekur nevažiuoja tokių atstumų.
Komandoje „Kuršėnai“ žaidžia tie, kurie yra „grynakraujai“ kuršėniškiai, bet gyvenimus tęsia sostinėje.
Ši komanda – tarsi atskira 11 tūkstančių gyventojų turinčio Žemaitijos miesto bendruomenė Vilniuje. Joje vien vyrai ir jie tikrai vieningi – kartu SKL jau net 15 metų!
„O vienija mus bendra idėja – Kuršėnai. Kuršėnai nėra mažas miestelis, tačiau kažkur ratas susikerta ir tu esi visada per vieną žmogų, per vieną rankos paspaudimą, nuo kuršėniškio. Tad sieja draugai, artimi, giminės ir tas malonus jausmas po vasaros sezono vėl susirinkti į pirmą treniruotę“, – sako idėjinis komandos lyderis D. Eberson.
Beveik visus sezonus, nuo pat 2010 metų, Kuršėnų klubas žaidė C lygoje. 2022-2023 m. nusprendė leistis laipteliu žemiau – prisijungė prie D lygos.
Ir nors skambiais rezultatais komanda pasigirti negali (aukščiausia istorijoje yra 12 vieta C lygoje – aut.), ji tikrai gali tapti pavyzdžiu, kaip ilgai išlikti kartu ir, dar svarbiau, pasitikėti vienas kitu.
„Aišku, jaučiamės kaip šeima, o šeimoje irgi būna nemažai dūmų. Nepaisant to, idėja vis dar daugumą veža, o aktyviai nežaidžiantys jau renkasi į komandos sezono atidarymo, FIFA, NBA, pokerio žaidimų vakarus“, – priduria D. Eberson.
O paprašytas įvardyti, kokius tris bruožus privalo turėti sėkminga komanda, „Kuršėnų“ prezidentas nedvejoja – tai geras mikroklimatas, discipilina, ir individualus meistriškumas.
Komandos nariai Kuršėnų vyniotinio kartu dar nėra valgę. Žada, tai padarys. O ir laiko bus, nes skirstytis niekas nežada ir po jubiliejinio 15-ojo sezono.
Plačiau apie išskirtinę komandą sostinėje, apie Kuršėnus širdyje ir aikštėje bei sunkiausius momentus per ilgus egzistavimo metus – interviu:
Visų pirma, kas sieja jus ir Kuršėnus?
Kuršėnų komanda sulipdyta iš Kuršėnuose kilusių žmonių. Kadaise, kasmet organizuodavome kuršėniškių vakarėlius Vilniuje, buvo toks nemažas ratas mūsų, žinojome, kad nemažai Kuršėnų sporto mokyklą baigusių yra ir nusėdusių Vilniuje, tad nusprendėme 2010 metais, kad laikas suburti komandą iš kuršėniškių. Turėti tą mažytę jaukią oazę, kur susirenkam ir vien savo buvimu prisimenam nuostabų miestą Žemaitijoje.
Yra žaidėjų iš pačių Kuršėnų?
Visi žaidėjai yra kuršėniškiai. Nuo pat pirmojo sezono. Pirmajame sezone turėjome du legionierius. Vaidą iš Panevėžio ir Kęstutį iš Širvintų. Nuo to laiko visada rėmėmės tik Kuršėnuose gimusiais ir užaugusiais žmonėmis. Simboliška, kad penkioliktajame sezone dėl problemų sudėtyje, nutrūkusių srautų iš Kuršėnų irgi natūralizavome vieną krepšininką – Justiną. Bet visi jie kuršėniškiai širdyje. Gal žiūrėkite, kokį NT Kuršėnuose nusižiūrės.
Nesulaukiate klausimų iš varžovų, kodėl Kuršėnai žaidžia sostinėje?
Turėjome vieną juokingą nutikimą, kai po rungtynių sėdint bendroje rūbinėje ir laukiant dušo išsikalbėjome su varžovais ir jie niekaip negalėjo suprasti, koks mums tikslas kaskart atvažiuot žaisti į Vilnių, o po to naktį grįžt 240 kilometrų į Kuršėnus. Truputį trumpas jungimas buvo sužinojus, kad visi kuršėniškiai gyvena, mokosi, dirba Vilniuje. Po to tik perklausė kelis kartus, ar tikrai visi iš Kuršėnų kilę.
Jums tai jau 15 sezonas SKL. Kas leidžia tiek laiko išlikti kartu?
Taip. 15 sezonas kaip mėgėjų komandai yra nemažai. Galėtume pretenduoti į Sostinės krepšinio lygos legendų dešimtuką, ar bent jau dvidešimtuką. Šitoje vietoje norėčiau atiduoti pagarbą visiems tiems tyliems žmonėms, ant kurių pečių laikosi visas organizavimas ir komanda. Paskambinti. Sukviesti. Suorganizuoti. Prašyti. Organizuoti finansus. Mėgėjų lygoje galima nauda – tik atmosfera ir iškovotas trofėjus. Tad darbas nelengvas, visko būna, tad jei yra žmogus, kuriam rūpi komanda, didelė tikimybė, kad pavyks metai iš metų pradėti vis naują sezoną.
O vienija mus bendra idėja – Kuršėnai. Kuršėnai nėra mažas miestelis, tačiau kažkur ratas susikerta ir tu esi visada per vieną žmogų, per vieną rankos paspaudimą, nuo kuršėniškio. Tad sieja draugai, artimi, giminės ir tas malonus jausmas po vasaros sezono vėl susirinkti į pirmą treniruotę. Aišku, jaučiamės kaip šeima, o šeimoje irgi būna nemažai dūmų. Nepaisant to, idėja vis dar daugumą veža, o aktyviai nežaidžiantys jau renkasi į komandos sezono atidarymo, FIFA, NBA, pokerio žaidimų vakarus.
Galbūt buvo akimirkų, kai buvote šalia išnykimo? Kas padeda galiausiai išlikti?
Prieš kelis metus galvojau, kad jau viskas. Sezonas nenusisekė, ir eilinį kartą likome be nieko. Susipykome, išskirstėme. Bet pailsi per vasarą, ir žinutė, kad pirmoji treniruotė jau rytoj vėl nudžiugina ne vieną. Tad kol susirenkame bent keli, gyvuosime.
Kuo pasižymi jūsų komanda – kaip ji atrodo aikštėje?
Apie mus iš šalies turbūt pasakytų kažką kiti. Bet džiaugiuosi, kad visada komandos atvažiuoja pas mus, ar mes pas juos, ir jaučiame tą pagarbą ir supratimą, kad reikės kovoti, niekam neatiduosime lengvos pergalės. Žinoma, visokių dienų būna, o prastesnių šiemet ypač (šypsosi – aut.).
O šiaip nesiskiriame nuo kitų mėgėjų krepšinio komandų. Keli deriniai. Nuolatinės diskusijos su teisėjais. Blogesnės ir geresnės dienos.
Kokie yra jūsų komandos žmonės? Kas tokie ją formuoja?
Komandos branduolys – seni draugai. Po truputį lipdėsi, vieni kitus kvietėsi ir dabar yra ratas, kuris jau nemažai metų kartu.
Esate kartu valgę Kuršėnų vyniotinį?
Gera idėja (šypsosi – aut.) kartu vyniotinio neteko valgyti. Bet turime šiemet į komandą pagaliau po tiek metų prikalbintą žaidėją, kurio močiutė yra vyniotinio išradėja.
Krepšinis SKL – koks jis? Kokį jį matote patys?
Galbūt SKL išsiskiria savo profesionalumu ir nuolatiniu lygio kylimu. Potencialo daug. Daug būsimų galbūt profesionalų, ateinančių iš SKM, VKM sistemų. Tad lyga nėra lyg stovintis vanduo, nuolatos įsilieja naujų srovių. Ir tikrai jaučiasi, kaip nuo pirmojo sezono pakilo apskritai viso mėgėjų krepšinio lygis.
A lyga siekia RKL lygį, mes pradėjome nuo C, kur tuomet buvo apie 80 komandų, o dabar C geriausios 8 komandos galėtų drąsiai kapotis su B komandomis, sumažėjo iki 16-20, o visas C lygis persikėlė į D lygą.
Trys bruožai, kuriuos privalo turėti sėkminga komanda?
Geras mikroklimatas, discipilina, ir individualus meistriškumas.
Aukščiausias jūsų pasiekimas – 12 vieta C lygoje. Ko šiemet tikitės D lygoje?
Šiemet pradėjome sezoną būdami prastos formos, be pagrindinių žaidėjų, kurie gydėsi traumas. Tad startas labai prastas, atitinkami ir lūkesčiai. Viskas priklauso nuo antrojo etapo. Ar pavyks mums patekti į D lygos atkrintamasias, kas nuolatos mūsų tikslas. Jei taip, toliau matysime savo galimybes.
Koks būtų jūsų palinkėjimas visai SKL bendruomenei?
Pirmiausia labai noriu padėkoti Vaidui, be kurio rūpesčio viso šito nebūtų. Pradėta prie Alekso, sukurta kokybė prie Edvino, ir pakeltas kokybės lygis prie Vaido. Nuoširdžiai linkiu ir toliau išlaikyti tokią profesionalią organizaciją, interneto svetainę su aukščiausio lygio statistika. Kaip dalyvavęs kitose sporto šakose, kur tvarkaraštis paaiškėja diena prieš, svetainė apgailėtino lygio, turiu ką palyginti ir suprantu kokio aukščiausio lygio produktas sukurtas. O bendruomenei palinkėti sportuoti visad be traumų ir pykčio.