„Hustlers“ triumfas: nuo C lygos čempionų iki kovos dėl A lygos viršūnės

Šiame straipsnyje susipažinsime su „Hustlers" – komanda, kuri ne tik demonstruoja įspūdingus rezultatus aikštelėje, bet ir įkvepia savo atsidavimu bei aistra krepšiniui. Šios komandos treneris Jokūbas Danilevičius dalijasi savo mintimis apie sezoną, kas slypi už pergalių, taip pat tai, kas juos motyvuoja siekti aukščiausių rezultatų.

Tapote C lygos čempionais, kiek tai buvo tikėta/netikėta visai komandai? Kokius lūkesčius buvote išsikėlę prieš praėjusį sezoną?

Mums tai netikėta nebuvo, nes kai vasarą komplektavome komandą, pagrindinis tikslas ir buvo laimėti C lygą, o minimalus tikslas buvo patekti į finalo ketvertą. Jau nuo pat rudens visi žinojom, kad susibūrėm tam, kad laimėti.

Kokius didžiausius iššūkius teko įveikti kelyje link čempionų titulo?

Reikėjo aplipdyti komandą, kad visi žinotų ką jiems reikia daryti kai tik žengia į aikštelę. Turėjome išties stiprią komandą, tačiau reikėjo sustatyti žaidėjus į tam tikrus vaidmenis, kas sezono eigoje tikrai neblogai gavosi. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad keli žaidėjai finaliniame ketverte žaidė su labai rimtomis traumomis, vienas iš jų – komandos kapitonas Tomas Išaras. Manau, kad jis puikiai parodė, jog nesvarbu, kad tai mėgėjų lyga, jis ėjo ir žaidė už komandą, kaip ir Kristupas Čivilis.

Ar buvo momentų, kai abejojote dėl savo šansų laimėti čempionatą? Jei taip, kaip įveikėte tuos sunkumus?

Man kaip treneriui tai buvo momentas ,kuomet pralaimėjome grupės etapo rungtynes „2Gen“ komandai. Tose rungtynėse mes iš esmės neturėjome jokių šansų. Rungtynių metu ir po jų mintys apie titulą nutolo, tačiau vėliau supratau, kad tai tik trečios varžybos ir dar pilna laiko pataisyti žaidimą ir jau kitose rungtynėse atrodėme geriau.

Ar turite labiausiai įsiminusią rungtynių akimirką, kurią laikote lemiama praėjusiame sezone?

Rungtynių akimirkos ne, bet etapas kuris tapo lemiamas yra aštuntfinalis su „Vytenio grąžtais“. Kalbėdami su žaidėjais buvome priėję prie išvados, kad jeigu įveiksime juos, tai toliau nepatirsime nei vieno pralaimėjimo. Serijos metu kilo įvairiausių emocijų komandos viduje, ypač po pralaimėtų antrųjų rungtynių, kai seriją išsilygino ir tapo 1:1. Tuo metu atsirado ir pykčių, ir nesutarimų, nes antrose rungtynėse toli gražu neparodėme viso savo potencialo. Nepaisant to, mums pavyko susikaupti prieš lemiamas trečiąsias aštuntfinalio rungtynes ir ten parodėm didžiulį charakterį. Atvykome į rungtynes be vieno iš savo lyderių Kristupo Čivilio. Aš kaip treneris prieš tas rungtynes jaučiau didžiulę įtampą, nes atrodė, kad visas mūsų sezonas priklauso būtent nuo tų trečiųjų rungtynių. Žinojome, kad po aštuntfinalio serijos tikrai laimėsime sekančiame etape, nes ketvirtfinalio varžovas buvo daug silpnesnis nei iš B lygos atėję Vytenio grąžtai. Galiausiai manau, kad trečias rungtynes sužaidėm labai gerai gynyboje, kas ir buvo raktas i pergalę.

Kokius strateginius sprendimus priėmėte per finalo 4, kad iškovotumėte pergalę? Koks buvo titulo šventimas?

Kažkokių ypatingų strateginių sprendimų neturėjome, tačiau pusfinalyje nemažą laiko dalį žaidėme su dviem centrais. Tai pat žaidėjai atliko labai gerą darbą gynyboje prieš varžovų gynėjus kas ir buvo mūsų akcentas. Labai gerai gynėsi Adas Kačinskas, kuris vieną varžovų lyderių paliko su 0 taškų. Pusfinalyje sakyčiau buvo labai geras balansas tarp žaidimo baudos aikštelėje bei perimetre, o finale manau nugalėjo mūsų begalinis pasitikėjimas. Nes atvykome į finalą su viena mintimi – kad tikrai laimėsim. Nors ir Laimonas Kisielius tempė ant savo pečių varžovų komandą, jiems pritrūko kitų žaidėjų indėlio. O mūsų gretose privalau išskirti Mantą Jančiauską, kuris finaliniam ketverte parodė labai brandų krepšinį ir buvo tikras lyderis, neforsavo metimų ir labai gerai išnaudojo savo progas bei labai džiaugiuosi, kad su tokiu nusiteikimu jis atėjo į finalinį ketvertą, o šventimas buvo su šampanu rūbinėje bei pratesimu mieste.

Esate galima sakyti jaunas kolektyvas, ar nebuvo problemų su komandos valdymu sezono eigoje? Ar nekilo nesutarimų?

Komanda buvo sulipdyta iš žaidėjų kurie vieni kitus puikiai pažįstą iš praeitų komandų, todėl rimtų nesutarimų nekilo. Privalau paminėti, kad komandoje turėjome ir vyresnį žaidėją - Einarą Beržonskį, kuris prisijungė jau sezonui prasidėjus ir nuo pat pirmųjų rungtynių mums visiems - tiek man tiek žaidėjams davė labai daug patarimų ir pastabų, puikiai pritapo komandoje, bei smarkiai įtakojo, kad sezono pabaigoje parodėme geriausią savo versiją.

Kas tavo nuomone lėmė komandos sėkmę?

Kai laimi čempionatą reikia suprasti, kad į tai susidedą daug dalykų. Noras, tikėjimas, pasiaukojimas. Bet kaip ir minėjau anksčiau, prieš lemiamą sezono atkarpą tapome visi kaip bendras kumštis. Žaidėjai padėjo ego į šalį - niekas nepyko ir dėl minučių kiekio, ir dėl vaidmens, kurį turėjo.

Laimėję C lygą, iš karto nusprendėte dalyvauti A lygoje? Manote esate pasiruošę? Kodėl?

Paprasčiausiai manau, kad mūsų vardą Sostinės krepšinio lyga išgirdo, pasiklabėję su žaidėjais nusprendėme eiti į aukščiausią lygą. Buvo dvi nuomonės A arba B lygos, bet galų gale priėmėme sprendimą eiti į A lygą, kadangi mūsų komandos pagrindas buvo sudarytas iš žaidėjų, kurie jau yra žaidę A lygoje ir yra laimėje medalius. Taip pat prie šio sprendimo prisidėjo ir iškovotas Spring A čempionų titulas. Manau, kad esame pasiruošę A lygai. Vasarą komandą papildėme ne vienu aukšto lygio žaidėju, na o sezono eigoje pamatysime ar to užteko.

Įvardink ateinančio sezono tikslą. Pakalbinsime po sezono ir pažiūrėsime ką buvai pažadėjęs lygai.

Apie tikslus kalbant tai žinote kaip būna, prisikalbi, o vėliau lieki kvailio vietoje, bet be tikslų eiti į A lygą irgi nėra variantas. Komandai šiame sezone yra iškeltas tikslas patekti į finalo ketvertą, o kaip bus pamatysime. Aš kaip treneris norėčiau ir Makulavičiaus taurėje nuveikti kažką, bet žinome, kad jau daug metų ten dominuoja „Ferimsta“ , todėl bus tikrai labai sunku.

Palinkėjimas komandai ir lygai

Komandai palinkėsiu būti visiems kartu kaip kumščiui, nes tikrai šiais metais turime nuostabių vyrukų su labai gerais charakteriais bei kuo mažiau traumų. O lygai, kad toliau puikiai darbuotųsi, nes matome, kad darbo į lygas yra įdėta labai nemažai.