Netrukus prasidės jau net 28-as Sostinės krepšinio lygos (GEALAN-SKL) sezonas. Tai bus trečias sezonas, kuriame rengiama Moterų lyga. Intriguojantis turnyras su labai trumpa istorija, kurią kol kas ryškiausiomis raidėmis rašo „BC 7Bet“ komanda. Žada, rašys ir toliau.

Reguliarusis sezonas svarbu, bet svarbiausia ne tai. „BC 7Bet“ merginų pasirodymai pastaruosius du sezonus rodo ir kartu įrodo, kad svarbiausia čia – atkalus ir visą darbą atspindintis atkrintamųjų etapas.

Smagiai patriukšmavusi atkrintamosiose, „BC 7Bet“ galiausiai užtikrintai (netgi labai užtikrintai, kaip pabrėžia komandos trenerė, – aut.) 78:60 laimėjo finalą prieš „Oaks“ ir taip apgnynė anksčiau iškovotą čempionių titulą.

Trofėjus iškeltas ir atšvęstas, nors reguliarojo sezono pasiekimai tikrai nepavertė šios komandos favorite laimėti. Sezoną merginos baigė pačiame lentelės viduryje – 9 pergalės ir 5 pralaimėjimai – prieš atkrintamąsias tai reiškė 4 vietą turnyre.

Dvi taurės jau „BC 7Bet“ kolekcijoje ir nepanašu, kad to merginoms užtektų. Atvikrščiai – dabar jos net nesvarsto kitų scenarijų.

„Turbūt dėl to ir esame kartu, esame čia. Vienintelis mūsų tikslas – vėl tapti čempionėmis. Apginti titulą. Du kartus tikslas buvo toks pat ir abu kartus jį pasiekėmė. Taigi, tikslai nesikeičia. Titulas pas mus, todėl manau, dabar kitos komandos turi norėti iš mūsų jį atimti“, – sako komandos trenerė, ilgametė žaidėja ir idėjinė lydėrė Dovilė Lukavičiūtė.

Krepšinio bendruomenė sutiks, kad esminis elementas sėkmingos komandos formulėje yra žmonės. Žaidėjai, vienas kitą vesiantys per ilgą, kartais toli gražu ne vien šviesų ir nuotaikingą sezoną.

Būtent čia – pokyčių nemažai.

„BC 7Bet“ sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi, praradusi kelias, kaip sako trenerė, itin svarbias, galbūt net ir pačias svarbiausias žaidėjas. Žodis atsinaujinusi čia sąlyginis – pati trenerė drąsiai žvelgia į naują komandos vaizdą ir ruošiasi planui, jei „atsinaujinusi“ galiausiai reikštų „susilpnėjusi“.

„Mūsų komandos sudėtis gerokai pasikeitusi. Netekome poros tikrai svarbių žaidėjų – tiek Kristinos Grigės, tiek Ugnės Kučinskaitės... Buvo tarsi komandos ramsčiai. Pasipildėme keturiomis naujokėmis, taigi kol kas sunku pasakyti, kaip bendrame kontekste komanda atrodys.

Manau, kad sunkiausia bus sezono pradžia. Reikės laiko, kad susižaistume (...) Dabar reikės galvoti apie visai kitokį žaidimą. Keisti būdus, rasti savų kozirių. Tai, natūralu, neateis per vieną dieną“, – dėsto D. Lukavičiūtė, dar keliskart pabrėždama du ryškiausius kolektyvo bruožus – charakterį ir kovingumą.

Skaičiai dažnai kalba gerokai aiškiau už žodžius. O jie tik papildo trenerės mintis – iš tiesų, su komanda išsiskyrusi K. Grigė lygoje dominuoja. Tai milžiniškas praradimas. 204 cm ūgio vidurio puolėja tiek 2022-2023, tiek 2023-2024 sezone buvo nepamainoma jėga po krepšiu. Abu sezonus fiksuotas virš 33 naudingumo balų vidurkis.

Ir SKL.lt portale pačios „BC 7Bet“ komandos puslapis atrodo kiek ikoniškai. Skiltyje „Geriausios žaidėjos“, žaidėja matoma tik viena – ta pati vidurio puolėja. Efektyvumas, taškai, atkovoti kamuoliai, rezultatyvūs perdavimai – visur besišypsančios K. Grigės nuotrauka ir įspūdingi skaičiai.

„Akivaizdu. Vienas iš esminių mūsų kozirių buvo žaidimas po krepšiu. Bet tikrai ne vienintelis“, – intriguoja trenerė.

O kalbėdama apie favoričių statusą, kurio merginos pelnytai nesikuklina, komandos trenerė tarsi primena tiek savo kolektyvui, tiek būsimoms varžovėms – į pergales veda charakteris.

„Atrodo, mes tiesiog eidavome gerai praleisti laiką, bet giliai viduje, ko gero, visos jausdavome, kad atėjome laimėti. Mes labai mėgstame pergales. Mums pačioms favoričių statusas yra pchilogonis spaudimas, su kuriuo turime susitvarkyti“, – kalba D. Lukavičiūtė ir priduria, kad pralaimėjimus merginos priima tikrai skaudžiai.

Sakoma, apginti titulą – sunkiau nei jį iškovoti. O kaip seksis apginti jau du kartus iš eilės iškeltą trofėjų – parodys netrukus prasidėsiantis sezonas.

Plačiau apie čempionių ambicijas, pasiruošimą sezonui ir konkurenciją – interviu:

Visų pirma, kaip sekasi ruoštis naujam sezonui?

Pasiruošimą mes pradėjome įprastai, rugpjūčio gale, nuo fizinio pasirengimo. Šiais metais Arvydas Šikšnius mums vedė fizinį pasirengimą, turėjome garbės ruoštis su šiuo krepšininku. Gelbėjo jis ir su įgūdžių treniruotėmis, kurių ciklą jau baigiame. Tiesą sakant, mūsų pasiruošimas labai stipriai skiriasi nuo kitų, bent nuo dalies komandų, nes mes neturime finansų. Neturime kaip daugiau treniruotis. Maksimumas yra pora treniruočių per savaitę. Bet tai nėra negatyvios mintys – tai tiesiog nieko naujo, nes visus 16 sezonų vaizdas toks pat.

Pakalbėsime apie pačią komandą, bet jau dabar norisi sužinoti – ruošiatės ginti titulą?

Turbūt dėl to ir esame kartu, esame čia. Vienintelis mūsų tikslas – vėl tapti čempionėmis. Apginti titulą. Du kartus tikslas buvo toks pat ir abu kartus jį pasiekėmė. Taigi, tikslai nesikeičia. Titulas pas mus, todėl dabar kitos komandos turi norėti iš mūsų jį atimti.

Tikslas aiškus. Tik mūsų komandos sudėtis gerokai pasikeitusi. Netekome poros tikrai svarbių žaidėjų – tiek Kristinos Grigės, tiek Ugnės Kučinskaitės... Buvo tarsi komandos ramsčiai. Pasipildėme keturiomis naujokėmis, taigi kol kas sunku pasakyti, kaip bendrame kontekste komanda atrodys. Bet man atrodo, mes labiausiai išsiskiriame kovingumu. Atrodo, jis kraujyje. Mūsų gana dėkinga situacija, nes visi dabar siekia nugalėti mus. Taigi norime apginti titulą, mėgautis žaidimu, likti favoritėmis.

Sudėtis keičiasi drastiškai?

Na, jeigu žvelgtume į praėjusį sezoną, tai mūsų varžovių sudėtis finale irgi buvo stipresnė, bent ant popieriaus. Atrodė, kad jos turi mus nugalėti. Bet pergalę šventėme mes, ta pergalė buvo labai akivaizdi ir parodė nemažai. Sakyčiau, į kitas sudėtis mes nežiūrime, o tiesiog pačios ruošiamės, kaip galime žaisti prieš tas sudetis.

Užsimenėte apie praradimus, bet turite ir naujokių? Kaip sekasi pritraukti naujų žaidėjų ir kaip jas renkatės?

Pirmiausia, mes renkames žaidėjas atsižvelgdami į vertybes, į kovingumą. Žiūrime, ar kartu galime būti kaip šeima. Skamba kaip klišė, bet taip yra. Žaidėjos pačios turi norėti čia būti, dažniausiai ir nori, labai retas atvejis, kad keliai išsiskirtų. Nebent dėl natūralių priežasčių, kai nieko pakeisti nebegali.

Ieškome entuziasčių, kurios degtų, norėtų kautis, kurios žiauriai norėtų žaistų. Nebijotų skausmo, nebijotų kovos, aukotųsi, ypač žinant, kad niekas iš to čia neuždirba.

Komandos branduolys išlikęs pakankamai ilgai, kad galėtumėte atsakyti: kokia yra jūsų komanda? Kokie žmonės ją formuoja?

Pagrindą sudaro ilgametės žaidėjos, kurios žaidžia kartu ne vienerius metus. Manau, galiu pasakyti už visą kolektyvą: mes visos galvojame panašiai. Aš pati žaidžiau 15 metų, dabar komandą treniruoju, bet idėjos lieka tos pačios. Atrodo, mes tiesiog eidavome gerai praleisti laiką, bet giliai viduje, ko gero, visos jausdavome, kad atėjome laimėti. Mes labai mėgstame pergales. Mums pačioms favoričių statusas yra pchilogonis spaudimas, su kuriuo turime susitvarkyti.

Pralaimėjimus priimame skaudžiai. Ko gero, skaudžiau nei kitos komandos, kurios, sakykime, tiesiog dalyvauja, iš tiesų eina gerai praleisti laiką, bet nebūtinai laimėti. Nesakau, kad tai negerai, tiesiog mes einame kiek kita kryptimi.

Sezonas jau čia pat, grįžkime prie vaizdo aikštėje. Tie pokyčiai stipriai jaučiasi, jausis sezono metu?

Manau, kad sunkiausia bus sezono pradžia. Reikės laiko, kad susižaistume. Komandos apjungimas užtruks, turėsime atrasti savo žaidimą. Turėjome ko gero aukščiausią Lietuvos moterį (K. Grigę, - aut.) – ji buvo stipri atrama. Dabar reikės galvoti apie visai kitokį žaidimą. Keisti būdus, rasti savų kozirių. Tai, natūralu, neateis per vieną dieną.

Kokios stiprybės, kokie konkretūs žaidimo aspektai, jums leido du kartus laimėti lygą?

Vienas iš kozirių buvo žaidimas po krepšiu. Bet tikrai ne vienintelis. Turime galingų gynėjų, kurėjų. Sudėtinga buvo nuspėti, kuri iššaus. Turime daug skirtingų lyderių – o tai irgi pliusas, matėme vaizdą praėjusį sezoną: turime gerą snaiperę Emilija Mikoliūnaitę. Viena kartą ji, kitą kartą K. Grigė, trečią kartą Vakarė Stankevičiūtė, kurią juokais vadiname komandos Lekavičiumi. Kažkuri iššauna. Taip pat Ugnė Kučinskaitė, kuri visiškas komandos variklis. Be keitimų gali žaisti po 40 minučių. Pridėkime ir Eglę Jucevičiūtę, kuri tarsi nematomas riteris, tylusis mūsų komandos MVP.

Tikrai, pagrindinė stiprybė buvo tai, kad turėjome universalumą. Varžovams labai sunku ruoštis prieš tokią komandą. Dar svarbus branduolys – daug metų didžioji dalis komandos žaidžia kartu, gerai susižaidusios ir gerai pažįsta viena kitą.

Koks dabar, laukiant sezono, būtų jūsų palinkėjimas visai Moterų lygai, savo komandai ir būsimoms varžovems?

Linkėčiau kuo daugiau gerbti varžovėms vienos kitas. Turbūt tai svarbiausia. Tai prasideda nuo trenerių. Pagarba yra viskas. Aikštelėje taip, galime kovoti, išlieti emocijas, išlieti energiją, kad ir kaip bebūtų. Bet po to – už aikštės ribų – turime pamiršti, kas vyko rungtynėse ir nuoširdžiai gerbti vienos kitas, suprasti, kad tai galų gale tik sportas. Ir būtent gerbdamos vienos kitas – tik taip galėsime gerai praleisti laiką, nes jis, beje, labai greitai praeina.