Rungtynėse trūko kelių svarbiausių žaidėjų ir dėl įvairių priežasčių žaidėjų ant atsarginio suolo. Viena iš priežasčių - komandos lyderis Linas Lukoševičius sulaukė sūnaus ir išėjo trumpam pailsėti nuo krepšinio. Tas siunčiame Jam ir visai šeimai sveikinimus!

Sužaidus minutę netekome dar vieno iš pagrindinių priekinės linijos žaidėjo Justo, tad likome žaisti 38 minutes penkiese be keitimo. Žaidėme prieš lyderius ir tikrai mintyse pagalvojau, kad rungtynės kaip ir baigtos.

Bet neturėjome ką prarasti, tad galbūt atsipalaidavome, atsirišo metimai, žaidėme laisvai, protingai, nedarydami klaidų, laukdami gerų ir užtikrintų metimų. Žaisdėme per žmones, kuriuos matėme dengia jų lėčiausi žaidėjai ir, be abejo, puikiai išnaudojome Žilviną tiek individualiai, tiek žaidimu du prieš du.

Gynyboje užtruko tik suprasti, prieš kuriuos žaidėjus galime rizikuoti. Ir nors du jų žaidėjai pataikė 11/21 tritaškių, juos vėliau gerai gaudėme, o likę žaidėjai gavę tiek laisvės atrodė sutrikę ir nepataikė net laisvi. Tikrai nesitikėjome tokios rungtynių baigties ir tokio dominavimo.

Esu maloniai nustebęs ir manau tai tikrai buvo geriausios mūsų rungtynės tiek šiame sezone, tiek galbūt net ir apskritai komandos istorijoje. Reikėtų „padėkoti" ir varžovams, kurie nors ir matė, kad esame tik penkiese, bet negreitino tempo, nesigynė agresyviai, nespaudė, o žaidė mūsų pasirinktu ir parankiu ritmu.

O šiaip tris metus „marinavomės" IT lygoje. Nors būtumę ten žaidę ir šiemet, bet lygai iširus ir susidarius įmonių lygai su nedaug komandų, nusprendėme pabandyti kitas lygas. Sužaisti su daugiau ir įvairesnių varžovų. Pradžioje, po kelių prastokų rungtynių, juokavome, kad ir D1 esame per prasti, bet pradedame apsiprasti, įgauti formą ir braižą.

Taip, kad tikrai tikimės pakovoti bent jau dėl play-off vietų, o vakarykštės rungtynės tikrai pridės pasitikėjimo savo jėgomis.